perkabėti

perkabėti
pérkabėti 1. tr. kabėjimu viršyti: Mano šoblia kaklo neperkabės (šoblia greičiau sudils negu kaklas, ant kurio ji kaba) LMD. 2. intr. pasvirti: Pérkabąs kalnas (pasviręs, gresia nugriūti) KII245. \ kabėti; iškabėti; pakabėti; perkabėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • iškabėti — iškabėti, ìškaba, ėjo intr. 1. išbūti kurį laiką pakabintam, kabančiam: Lašiniai per vasarą iškabėjo kamine Ėr. Vėliava ištisus metus bokšte iškabėjo rš. | refl.: Kaip išsikabėjusį (išrūkusį, išsistovėjusį) kumpį vežiman nuleisim? rš. | Kabink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabėti — kabėti, kãba (kãbi), ėjo intr. Š; SD399, R6, M 1. būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo J.Jabl. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų J.Jabl. Varpai ... kabėjo BM69.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakabėti — pakabėti, pàkaba, ėjo intr. būti pakabintam kurį laiką: Penkias minutes pakabėjo ir jau išdžiūvo Lp. ◊ kir̃vis pakabėtų apie tvankų orą: Gryčioj kir̃vis pakabėtų Kp. kabėti; iškabėti; pakabėti; perkabėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”